Parakas – viena reikšmingiausių medžiagų žmonijos istorijoje, padariusi didelę įtaką karui, technologijų vystymuisi ir net politiniams procesams. Nors šiandien jis dažniausiai siejamas su ginklais ar fejerverkais, iš pradžių jisai buvo atrastas atsitiktinai, ieškant nemirtingumo eliksyro. Jo atsiradimas pakeitė pasaulio istoriją ir pradėjo naują technologinę epochą
Kas yra parakas?
Tai sprogstamoji cheminė medžiaga, kuri degdama labai greitai išskiria didelį kiekį dujų ir energijos. Šis procesas leidžia parakui būti naudojamam:
energijos išlaisvinimui,
mechaniniam judėjimui sukelti,
sprogimams.
Istoriškai jisai laikomas pirmąja žmonių sukurta sprogstamąja medžiaga
Kas ir kada išrado paraką?
Paraką išrado Kinijoje, maždaug IX amžiuje (apie 850 m.).
Atradimo aplinkybės
Kinų alchemikai ieškojo gyvybės eliksyro.
Eksperimentuodami su įvairiomis medžiagomis, jie pastebėjo, kad tam tikras mišinys:
labai greitai dega,
sukelia sprogimus,
skleidžia ryškią šviesą ir garsą.
Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie paraką randami Tangų dinastijos tekstuose.
Parako paplitimas pasaulyje
Iš Kinijos parako žinios plito:
į Artimuosius Rytus (apie XIII a.),
vėliau į Europą (XIII–XIV a.).
Europoje taip pat greitai buvo pritaikytas:
karinei technikai,
pilių apgulčiai,
šaunamųjų ginklų kūrimui.
Tai ženkliai pakeitė viduramžių karybą.
Parako sudėtis
Klasikinis (juodasis) parakas sudarytas iš trijų pagrindinių komponentų:
Salietra (kalio nitratas) – suteikia deguonį degimui
Anglis – degi medžiaga
Siera – padeda degimui vykti greičiau
Šios medžiagos kartu sukuria reakciją, kurios metu:
greitai išsiskiria dujos,
susidaro šiluma,
įvyksta sprogstamasis efektas.
Svarbu: nors parako sudėtis istoriškai žinoma, jo gamyba ir naudojimas yra griežtai reglamentuojami dėl saugumo.
Parako rūšys
Istoriškai žinomos kelios parako rūšys:
Juodasis – seniausias, naudojamas nuo viduramžių
Bedūmis – modernesnis, naudojamas nuo XIX a.
Specialios paskirties parakai – naudojami pramonėje ar pirotechnikoje
Kiekviena rūšis turi skirtingas savybes ir panaudojimo sritis.
Dūminis (juodasis) parakas
Dūminį arba juodajį paraką naudojama nuo pat jo išradimo Kinijoje IX amžiuje. Jis taip vadinamas todėl, kad degdamas išskiria didelį kiekį dūmų ir suodžių, kurie ilgą laiką trukdė matomumui mūšio lauke. Juodieji parakai dega gana greitai, bet ne taip efektyviai kaip modernesnės sprogstamosios medžiagos, todėl jo veikimas labiau primena staigų degimą nei stiprų sprogimą.
Istoriškai dūminį paraką buvo plačiai naudojama:
senoviniuose šaunamuosiuose ginkluose,
patrankose,
fejerverkuose,
signalinėse raketose.
Jo trūkumas buvo tas, kad po šūvio:
ginklai greitai užsiteršdavo,
dūmai atskleisdavo šaulio padėtį,
sumažėdavo šaudymo tikslumas.
Nepaisant to, juodasis parakas turėjo didelę reikšmę istorijoje ir iki šiol naudojamas istorinių rekonstrukcijų, sportinio šaudymo ir pirotechnikos srityse.
Bedūmis parakas
Bedūmis parakas buvo sukurtas XIX amžiaus pabaigoje, kai mokslininkai siekė rasti efektyvesnę ir saugesnę alternatyvą juodajam parakui. Jo pagrindinis privalumas – degdamas jis beveik neišskiria dūmų, todėl šauliai gali geriau matyti taikinį, o ginklai mažiau užsiteršia. Bedūmis parakas yra daug galingesnis ir stabilesnis, todėl reikia mažesnio kiekio tam pačiam efektui pasiekti.
Bedūmis greitai tapo:
modernių šaunamųjų ginklų pagrindu,
standartine karinės ir policinės amunicijos medžiaga,
svarbia dalimi sportiniame šaudyme.
Dėl savo savybių jis prisidėjo prie:
modernesnių ginklų kūrimo,
tikslesnio ir tolimesnio šaudymo,
didesnio saugumo ir patikimumo.
Šiandien bedūmį paraką naudojama beveik visose šiuolaikinėse šaudmenų sistemose, o jo išradimas laikomas vienu svarbiausių žingsnių ginklų technologijų raidoje.
Parako panaudojimas
1. Kariniai tikslai
Paraką buvo naudojama:
patrankose,
šautuvuose,
pistoletuose,
artilerijoje.
Jis pakeitė:
riterių šarvų reikšmę,
pilių statybą,
karo strategijas.
2. Kasyba ir statyba
Parako naudojimas padėjo:
sprogdinti uolienas,
kasti tunelius,
tiesti kelius ir geležinkelius.
Tai paspartino pramonės revoliuciją.
3. Pirotechnika
Čia jisai naudojamas:
fejerverkuose,
signalinėse raketose,
šventiniuose renginiuose.
Įdomu tai, kad fejerverkai buvo pirmasis taikus parako panaudojimas Kinijoje.
4. Mokslas ir technologijos
Parako tyrimai prisidėjo prie:
chemijos mokslo vystymosi,
sprogmenų technologijų pažangos,
saugumo standartų kūrimo.
Parako reikšmė žmonijos istorijoje
pakeitė karo eigą,
prisidėjo prie feodalizmo žlugimo,
paskatino valstybių centralizaciją,
padėjo vystytis moderniai technologinei visuomenei.
Daugelis istorikų parako išradimą laiko vienu svarbiausių žmonijos pasiekimų.
Viduramžių karo revoliucija
Parako atsiradimas Europoje XIII–XIV amžiuje sukėlė vadinamąją karo revoliuciją. Iki tol pagrindinę karinę galią sudarė riteriai su šarvais ir tvirtos akmeninės pilys. Tačiau parako pagrindu sukurta artilerija – patrankos ir bombardos – leido lengviau griauti pilis, kurios anksčiau buvo laikomos neįveikiamomis. Dėl to pasikeitė gynybinė architektūra, pradėtos statyti žemesnės, storesnės tvirtovės sienos.
Feodalizmo silpnėjimas
Parako naudojimas prisidėjo prie feodalinės santvarkos silpnėjimo. Karaliai ir valdovai, turėję galimybę naudoti artileriją, galėjo lengviau įveikti maištaujančius feodalus. Tai sustiprino centrinę valdžią ir paskatino stiprių nacionalinių valstybių formavimąsi Europoje. Karo galia vis labiau priklausė ne nuo kilmingumo, o nuo technologijų ir organizuotos kariuomenės.
Didieji geografiniai atradimai
Parakas turėjo įtakos ir didiesiems geografiniams atradimams XV–XVI amžiuose. Europiečių laivai buvo ginkluoti patrankomis, kurios suteikė karinį pranašumą jūrose. Tai leido Europos valstybėms:
užkariauti naujas teritorijas,
kontroliuoti prekybos kelius,
kurti kolonijas.
Parakas tapo vienu iš veiksnių, nulėmusių Europos dominavimą pasaulyje.
Parakas pramonės ir mokslo raidoje
XVIII–XIX amžiuje parakas buvo plačiai naudojamas ne tik kare, bet ir pramonėje. Jis padėjo kasti anglies ir metalo rūdas, tiesti geležinkelius, kasti tunelius. Tai turėjo didelę reikšmę pramonės revoliucijai, nes paspartino infrastruktūros plėtrą. Parako tyrimai skatino chemijos mokslo vystymąsi ir naujų, saugesnių sprogstamųjų medžiagų kūrimą.
Bedūmio parako atsiradimas – modernios eros pradžia
XIX amžiaus pabaigoje sukūrus bedūmį paraką, prasidėjo modernios ginkluotės era. Šis išradimas leido kurti mažesnius, tikslesnius ir patikimesnius šaunamuosius ginklus. Jis turėjo didelę įtaką XX amžiaus karams, kuriuose technologinis pranašumas tapo lemiamu veiksniu. Bedūmio parako atsiradimas žymi perėjimą nuo senovinės karybos prie šiuolaikinės.
Išvada
Parakas yra vienas iš tų išradimų, kurie iš esmės pakeitė žmonijos istorijos eigą. Nuo atsitiktinio atradimo senovės Kinijoje jis tapo galingu technologiniu įrankiu, paveikusiu karą, politiką, ekonomiką ir mokslą. Parako panaudojimas karo reikmėms suardė viduramžių feodalinę tvarką, pakeitė gynybinių statinių pobūdį ir sustiprino centralizuotų valstybių valdžią
Tuo pačiu jisai paskatino mokslo ir pramonės pažangą, sudarydamas sąlygas infrastruktūros plėtrai ir naujų technologijų atsiradimui. Nors paraką dažnai siejama su destrukcija, jo istorinė reikšmė yra kur kas platesnė – tai išradimas, atskleidžiantis, kaip vienas mokslinis atradimas gali pakeisti visuomenės raidą ir pasaulio tvarką
