Velykos – viena laukiamiausių pavasario švenčių, suburianti šeimas, atnešanti šviesą, spalvas ir senas tradicijas. Tai metas, kai atgyja ne tik gamta, bet ir namai prisipildo juoko, margučių ir gardžių patiekalų kvapų.
Kas yra Velykos?
Tai krikščioniška šventė, skirta Jėzaus Kristaus prisikėlimui paminėti. Tačiau kartu tai ir pavasario šventė, simbolizuojanti gyvybę, atsinaujinimą bei naują pradžią. Būtent todėl pagrindinis Velykų simbolis – kiaušinis, reiškiantis gyvybę ir vaisingumą. Jos glaudžiai susijusios su pavasariu, gamtos atbudimu ir senosiomis liaudies tradicijomis
Iš kur kilo Velykos?
Velykų šaknys siekia senovės laikus. Krikščioniškos Velykos kilo iš žydų Pesacho šventės, o Lietuvoje jos susipynė su senosiomis pagoniškomis pavasario apeigomis. Seniau žmonės tikėjo, kad per Velykas bunda žemė, todėl šventė buvo siejama su derlingumu ir saule
Velykų šventimas pradėtas pirmaisiais krikščionybės amžiais Artimuosiuose Rytuose, o vėliau paplito visoje Europoje ir pasaulyje. Lietuvoje taip pat perėmė senųjų pagoniškų pavasario švenčių elementų, susijusių su saule, vaisingumu ir gyvybe.
Kada jos švenčiamos?
Velykų data kasmet keičiasi. Jos švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmosios pilnaties po pavasario lygiadienio, todėl gali būti nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos. Jų data gali būti nuo kovo 22 d. iki balandžio 25 d.
Kaip švenčia Velykas?
Jos prasideda Didžiąja savaite ir kulminaciją pasiekia Velykų sekmadienį. Lietuvoje šventė neįsivaizduojama be:
margučių marginimo,
kiaušinių daužymo ir ridenimo,
šeimos pusryčių,
vaikų ieškomų Velykų bobutės dovanų.
Namai dažnai puošiami pavasarinėmis gėlėmis, verbomis, zuikučių ir viščiukų dekoracijomis.
Velykų stalas
Po ilgo pasninko Velykų stalas gausus ir sotus. Ant jo dažniausiai puikuojasi:
marginti kiaušiniai,
keptas ar rūkytas kumpis,
balta mišrainė,
varškės sūris,
velykiniai pyragai ir boba.
Įdomūs faktai apie Velykas
- Vanduo, atneštas ankstų Velykų rytą iš šaltinio ar upelio, buvo laikomas gydančiu ir jauninančiu
Senovėje Lietuvoje kiaušiniai buvo marginami natūraliais dažais – svogūnų lukštais, burokėliais, ąžuolo žieve
- Buvo tikima, kad Velykų rytą saulė mirga, keičia spalvas ar net „šokinėja“, todėl žmonės keldavosi labai anksti jos stebėti
Velykų data priklauso nuo Mėnulio fazių, todėl jos kasmet švenčiamos skirtingu metu
- Tikėta, kad kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, to metai bus sėkmingiausi
Velykų zuikis atsirado Vokietijoje ir simbolizuoja vaisingumą bei pavasarį
- Velykos senesnės už krikščionybę - daugelis Velykų papročių kilo iš pagoniškų pavasario švenčių, kurios šventė gamtos atgimimą ir saulės sugrįžimą
Raudona margučių spalva seniau reiškė gyvybę ir apsaugą nuo blogio
- Seniau manyta, kad tamsios spalvos saugo nuo blogio, todėl juodi margučiai buvo laikomi ypač stipriais
Velykas laiko svarbesnėmis už Kalėdas krikščioniškame pasaulyje
- Lietuvoje lukštus užkasdavo žemėje arba sudegindavo, tikėdami, kad taip apsaugos derlių nuo kenkėjų
Kiaušinis nuo seno simbolizuoja gyvybę ir atgimimą, todėl puikiai tinka Velykų prasmei. Lietuvoje tikėta, kad margutis gali apsaugoti namus nuo nelaimių
- Kai kuriose Europos šalyse (pvz., Vokietijoje) per Velykas deginami didžiuliai laužai – jie simbolizuoja žiemos pabaigą ir šviesos pergalę
Kodėl Velykos vis dar svarbios?
Šiandien Velykos – tai ne tik religinė šventė, bet ir laikas sustoti, pabūti su artimaisiais, pasidžiaugti pavasariu ir išsaugoti tradicijas, kurios jungia kartas. Tai laikas, kai žmonės pabūna kartu, džiaugiasi pavasariu, puošia namus, kuria naujas tradicijas ir prisimena senąsias.
