Cinamonas

Cinamonas - Prieskonių karalius

Įžanga

Cinamono aromatas ir skonis pažįstamas daugeliui – jis suteikia šilumos, jaukumo ir egzotikos. Tačiau retas susimąsto, kad šis prieskonis turi daugiau kaip 4000 metų istoriją, buvo naudojamas kaip vaistas, kvapas, kosmetika, valiuta ir net aukojimo priemonė. Cinamonas yra vienas seniausių prieskonių žmonijos kultūroje, o jo kelias – nuo tropinių miškų iki mūsų virtuvės – kupinas istorinių intrigų ir geografinių atradimų.

Kilmė

Cinamono medis priklauso laurinių (Lauraceae) šeimai ir natūraliai auga tropinėse Azijos vietovėse. Šiandien jis daugiausiai auginamas:

  • Šri Lankoje (Ceylon – tikrojo cinamono tėvynėje)

  • Pietų Indijoje

  • Indonezijoje

  • Vietname

  • Kinijoje

  • Madagaskare

  • Brazilijoje (pastaraisiais dešimtmečiais – plantacijos plečiasi)

Jį išgauna nupjaunant jaunus ūglius ir nulupant vidinę žievę, kuri džiūdama susisuka į žinomas lazdelės formos juosteles

1. Ceilono cinamonas (Cinnamomum verum, C. zeylanicum)

  • Kilęs iš Šri Lankos

  • Švelnaus, saldaus, subtilaus skonio

  • Lazdelės daugiasluoksnės, plonos, lengvai lūžtančios

  • Turi labai mažai kumarino – saugesnis dažnam vartojimui

  • Brangesnis ir laikomas aukščiausios kokybės

 

2. Kasija (Cassia)

Apima kelias artimas rūšis:

  • C. cassia (Kinietiškas)

  • C. burmannii (Indonezietiškas)

  • C. loureiroi (Vietnamo)

Ypatybės:

  • Intensyvesnis, aštresnis skonis

  • Lazdelės storos ir kietos

  • Dažniausiai randamas prekybos centruose

  • Turi daugiau kumarino – vartoti reikėtų saikingiau

Istorija

Senovės civilizacijos

  • Egiptiečiai (2000 m. pr. Kr.) naudojo cinamoną balzamavimui, smilkalams ir kaip brangų kvapnų aliejų

  • Senovės Kinijoje medicininiuose rankraščiuose minimas jau daugiau kaip 2500 metų

  • Biblijoje įvardijamas kaip šventas aliejus

Viduramžiai

Viduramžiais Europoje jisai buvo be galo vertingas, net prilygstantis auksui. Jį gabenti buvo sudėtinga, keliai nesaugūs, todėl jisai tapo prabangos ir statuso simboliu

Kolonijų laikotarpis

Cinamono prekybą kontroliavo:

  • Portugalai (XV–XVI a.)

  • vėliau olandai

  • galiausiai britai, kurie užvaldė Šri Lankos plantacijas

Konkurencija buvo tokia arši, kad ne dėl jo kartą kilo karai

Šiuolaikinė era

Tik 19 a. pradėjo pigti, kai buvo pradėtas auginti ir kitose šalyse, o ne tik Šri Lankoje. Dabar jį rasti lengva, tačiau tikrasis ceilono cinamonas išlieka daug retesnis

Botaninės savybės

Cinamono medis

  • Daugiametis visžalis medis, gamtoje gali užaugti iki 10–15 metrų

  • Lapai tamsiai žali, blizgūs, jaunystėje paraudę

  • Žiedai smulkūs, gelsvai balti, kvapas intensyvus ir specifinis

  • Vaisiai – maži juodi uogų tipo vaisiai

Žievė – pagrindinis prieskonis

Cinamono žievė išgaunama:

  1. Nupjaunant jaunus ūglius (2–3 metų)

  2. Nulupant išorinę žievę

  3. Atsargiai pašalinant vidinę žievę, kuri naudojama kaip prieskonis

  4. Džiovinant, kol susisuka į vamzdelius – „lazdeles“

Cheminė sudėtis ir biologiškai aktyvūs junginiai

Yra turtingas veikliųjų medžiagų:

  • Cinamaldehidas – suteikia kvapą, turi antibakterinių, priešgrybelinių savybių

  • Eugenolis – ypač cejlono cinamone; skatina raminantį poveikį

  • Proantocianidinai – stiprūs antioksidantai

  • Kumarinas – dideliais kiekiais gali būti kenksmingas kepenims (daugiausia kasijoje)

  • Polifenoliniai junginiai, kurie gali padėti reguliuoti cukraus kiekį

Panaudojimas

Kulinarija

Jo universalumas leidžia jį naudoti:

  • Desertams ir kepiniams (pyragai, bandelės, sausainiai, košės)

  • Gėrimams (kavai, arbatai, kakavai, glintveinui)

  • Troškiniams, kariams, sriuboms

  • Ryžių, bulvių, mėsos patiekalams

  • Konservavimui ir marinavimui

Rytų virtuvėje dažnai derinamas su kuminu, gvazdikėliais, kardamonu ir muskatu.

Kosmetika ir parfumerija

Naudojamas:

  • kvepaluose šiltoms rytietiškoms natoms

  • masažo aliejuose

  • natūralios kosmetikos gaminiuose

  • dantų pastose ir burnos skalavimo skysčiuose

Medicininis ir terapinis naudojimas

Tradicinėse medicinose laikomas šildančiu, kraujotaką gerinančiu prieskoniu

Nauda sveikatai

1. Antioksidantinis poveikis

Turi daug antioksidantų, kurie gali padėti apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso

2. Priešuždegiminės savybės

Cinamaldehidas gali mažinti uždegimo procesus

3. Cukraus reguliavimas

Kai kurie tyrimai rodo, kad cinamonas gali:

  • padidinti ląstelių jautrumą insulinui

  • padėti stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje

4. Širdies ir kraujagyslių sistema

Gali padėti:

  • mažinti blogojo cholesterolio (LDL) lygį

  • gerinti kraujotaką

5. Antimikrobinės savybės

Veikia prieš:

  • bakterijas

  • grybus

  • mieles (pvz., Candida)

6. Virškinimas

Gali padėti mažinti:

  • pilvo pūtimą,

  • virškinimo sutrikimus,

  • spazmus.

Svarbu: vartoti saikingai, ypač kasiją, dėl kumarino kiekio. Nėščioms moterims ir žmonėms su kepenų ligomis patartina pasitarti su gydytoju.

Auginimas

Cinamoną įmanoma auginti ir Lietuvos sąlygomis – vazone, šiltnamyje ar oranžerijoje.

Auginimo reikalavimai

1. Šviesa

  • Ryški, išsklaidyta

  • Vengti kaitrios vidurdienio saulės

2. Temperatūra

  • Idealus diapazonas: +20–30 °C.

  • Niekada ne žemiau +10 °C.

3. Oro drėgmė

  • Mėgsta didelę drėgmę (60–80 %)

  • Rekomenduojama purkšti lapus

4. Dirvožemis

  • Lengvas, pralaidus

  • Tinka mišinys su durpėmis, smėliu, žieve

  • pH – nuo silpnai rūgštaus iki neutralaus

5. Laistymas

  • Laikyti dirvą drėgną, bet ne šlapią

  • Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį

6. Tręšimas

  • Pavasarį–vasarą tręšti kas 2–3 savaites tropiniams augalams skirtomis kompleksinėmis trąšomis

7. Persodinimas

  • Kas 2 metus į kiek didesnį vazoną

  • Jauni augalai auga lėčiau, bet stabiliai

8. Genėjimas

  • Atliekamas pavasarį

  • Skatina tankesnį augimą

  • Norint išgauti žievę, naudojamos jaunos šakos, nupjaunamos 2–3 metų amžiaus

Cinamono lazdelės

Cinamono lazdelės – tai natūraliai susisukusios cinamono medžio vidinės žievės juostelės, kurios savo forma primena plonus, kvapnius vamzdelius. Džiūdamos jos įgauna charakteringą spiralę ir išlaiko daugiau aromatinių medžiagų nei malti milteliai, todėl dažnai naudojamos aukštesnės kokybės kulinarijoje, arbatai, gėrimams ir natūraliai aromaterapijai

Ceilono cinamono lazdelės yra plonos, daugiasluoksnės ir lengvai lūžtančios, pasižyminčios švelniu, saldžiu aromatu. Tuo tarpu kasijos lazdelės būna storesnės, tamsesnės ir kietesnės, jų skonis – intensyvesnis, šiek tiek aštresnis. Lazdelės gali būti kelis kartus naudojamos karštuose gėrimuose – tereikia jas gerai išdžiovinti. Tai ilgaamžiškiausia cinamono forma, kuri tinkamai laikoma gali išlaikyti savo kvapą ir savybes net 3–4 metus.

Kaip iš cinamono medžio išgaunamas prieskonis

  1. Nupjaunamas ūglis.

  2. Pašalinama išorinė žievė.

  3. Vidinė žievė supjaustoma juostelėmis.

  4. Juostelės džiovinamos.

  5. Jos susisuka į klasikines lazdelės formos spiralės.

Saugojimas

  • Lazdelės gali išlikti aromatingos iki 3–4 metų.

  • Milteliai išlaiko kokybę 6–12 mėn.

  • Saugoti sandariame inde, tamsioje ir vėsioje vietoje.

Įdomiausi faktai

  • Šri Lanka vis dar tiekia apie 80–90 % tikrojo ceilono cinamono

  • Viduramžiais buvo tikima, kad jisai auga slaptose, saugomose vietose, kurias prižiūri mitinės gyvatės

  • Cinamono kvapas siejamas su šiluma, todėl įtraukiamas į aromaterapijoje naudojamas žiemos ir rudens kompozicijas

  • Kasijos cinamonas iš tikrųjų yra genetiniu požiūriu kitokia rūšis nei tikrasis

Išvada

Cinamonas – tai daugiau nei tik prieskonis. Tai augalas, kurio istorija siejasi su seniausiomis civilizacijomis, kurį vertino karaliai, pirkliai, gydytojai ir parfumeriai. Šiandien jisai yra lengvai prieinamas, tačiau tikrasis ceilono cinamonas vis dar išlaiko savo išskirtinumą. Be nuostabaus skonio ir aromato, turi daug sveikatai naudingų savybių ir gali būti sėkmingai auginamas net ir namuose