Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) – tai senoji Lietuvos valstybė, gyvavusi daugiau kaip 500 metų, nuo XIII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos. Savo aukščiausiame taške ji buvo viena didžiausių valstybių visoje Europoje – jos žemės driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Tai valstybė, kurioje gyveno įvairios tautos, kalbos ir religijos, kurioje kūrėsi miestai, vystėsi prekyba, buvo kuriama pažangi teisė ir formuojama stipri valdovų dinastija. LDK paliko labai didelį pėdsaką Lietuvos ir aplinkinių šalių kultūroje, istorijoje ir politikoje.
Toliau pateikiamas platus, nuoseklus ir lengvai skaitomas pasakojimas apie LDK istoriją.
1. Kaip susikūrė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuva prieš susidarant valstybei
Iki XIII a. lietuviai gyveno atskiromis gentimis: aukštaičiai, žemaičiai, jotvingiai, sėliai ir kiti. Kiekviena gentis turėjo savo žemes, papročius ir vadus, bet bendros valstybės dar nebuvo.
Tačiau padėtis pradėjo keistis, kai iš vakarų atslinko didelė grėsmė – Kryžiuočių ir Kalavijuočių ordinai, kurie kariaudami norėjo užkariauti baltų žemes.
Grėsmė privertė lietuvius vienytis.
Mindaugas – pirmasis valdovas
Atsirado vienas iškilesnis vadovas – Mindaugas, kuris sugebėjo suvienyti dalį Lietuvos žemių.
1251 m. jis priėmė krikščionybę ir 1253 m. buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Tai pirmas oficialus Lietuvos valstybės pripažinimas Europoje.
Nors po Mindaugo žūties valstybė laikinai susilpnėjo, jo sukurta valdžia tapo pagrindu vėlesniam valstybės augimui.
2. Gediminaičių laikai – valstybės augimas ir stiprėjimas
Po Mindaugo į valdžią iškilo Gediminaičių dinastija, kuri valdė Lietuvą kelis šimtmečius. Šie valdovai sugebėjo ne tik sėkmingai gintis nuo Ordino, bet ir ženkliai išplėsti valstybę į rytus.
Gediminas
Gediminas, vienas žymiausių Lietuvos valdovų, sostine pasirinko Vilnių, kuris nuo tada liko svarbiausias Lietuvos miestas. Jis palaikė ryšius su Europos miestais, kvietė į Lietuvą amatininkus ir pirklius, rašė laiškus Vokietijos miestams.
Algirdas ir Kęstutis
Vėliau Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis kartu valdė Lietuvą.
Jų laikais:
Algirdas daugiausia kariavo rytuose ir prijungė daugybę slavų žemių.
Kęstutis rūpinosi Vakarų frontu ir gynė Lietuvą nuo Ordino.
Tuo metu LDK plėtėsi, o jos teritorija didėjo beveik kasmet.
3. LDK aukso amžius – Vytauto Didžiojo valdymas
Vytautas Didysis – vienas žinomiausių Lietuvos valdovų. Jis valdė nuo 1392 m. iki 1430 m. ir ženkliai pakeitė valstybę.
Ką padarė Vytautas?
sustiprino centrinę valdžią;
pakeitė daug vietinių valdovų ir paskyrė naujus pareigūnus – vaivadas;
sugebėjo išplėsti Lietuvos žemes iki Juodosios jūros;
sukūrė modernią administraciją.
Žalgirio mūšis
1410 m. Vytautas kartu su Jogaila vadovavo jungtinei Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei Žalgirio mūšyje. Tai vienas svarbiausių mūšių Europos istorijoje, galutinai palaužęs Kryžiuočių ordino galią.
Neišsipildžiusi karūna
Vytautas norėjo tapti Lietuvos karaliumi ir jau buvo ruošiama jo karūnacija. Tačiau politiniai konfliktai su Lenkija sutrukdė šiam planui, ir karūnavimo ceremonija taip ir neįvyko.
4. Kaip buvo valdoma Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
LDK turėjo savitą ir gana modernią valdymo sistemą.
Didysis kunigaikštis
Valdovas buvo aukščiausia valdžia, tačiau laikui bėgant jo galia mažėjo, nes stiprėjo bajorų ir Ponų tarybos įtaka.
Ponų taryba
Tai buvo didikų grupė, kuri padėdavo valdovui tvarkyti valstybės reikalus. Jie dalyvavo priimant sprendimus dėl karo, finansų, diplomatijos.
Seimas
Nuo XVI a. susiformavo Seimas, kuriame dalyvavo bajorų atstovai. Tai reiškė, kad valstybę imta valdyti kartu – valdovo valdžia tapo ribota.
Teisė – Lietuvos Statutai
XVI a. buvo sukurti trys Lietuvos Statutai – labai pažangūs teisynai. 1588 m. Statutas buvo toks modernus, kad galiojo net kelis šimtmečius.
5. LDK visuomenė – įvairių kultūrų valstybė
LDK buvo didžiulė ir įvairi. Joje gyveno:
lietuviai,
rusėnai (dabartinių baltarusių ir ukrainiečių protėviai),
lenkai,
totoriai,
žydai,
vokiečiai,
karaimai,
armėnai.
Tai buvo tolerantiška valstybė: skirtingos religijos galėjo egzistuoti greta viena kitos. Šalia katalikų ir stačiatikių laisvai gyveno žydų, musulmonų, protestantų bendruomenės.
Kalbos
administracijoje ilgą laiką naudota rusėnų kalba;
diplomatiniai dokumentai dažnai rašomi lotynų;
lietuvių kalba naudota valstiečių kasdienybėje;
miestuose skambėjo vokiečių, žydų ir kitos kalbos.
LDK buvo tikra kultūrų sankirta, ir tai suteikė jai unikalumo.
6. Lietuvos ir Lenkijos unija
XIV–XVI a. Lietuva ir Lenkija susivienijo dėl bendros grėsmės – Kryžiuočių ordino.
Svarbiausi unijų etapai:
Krevos unija (1385) – Jogaila tapo Lenkijos karaliumi.
Horodlės unija (1413) – LDK bajorams suteiktos teisės kaip Lenkijoje.
Liublino unija (1569) – sukurta Abiejų Tautų Respublika (ATR).
Nors tai buvo bendras valstybės projektas su Lenkija, Lietuva išlaikė savo kariuomenę, teisę ir administraciją.
7. LDK miestai, ūkis ir kasdienis gyvenimas
Ūkis
Valstybė rėmėsi žemės ūkiu – dauguma žmonių buvo valstiečiai.
Tačiau vystėsi ir:
prekyba su Ryga, Karaliaučiumi, Hanzos miestais;
amatai;
miestų savivalda.
Miestai
Svarbiausi miestai buvo:
Vilnius,
Kaunas,
Trakai,
Gardinas,
Brestas,
Kijevas (tam tikrais laikotarpiais).
Miestuose kūrėsi cechai, bažnyčios, turgūs, pilys ir gynybiniai įtvirtinimai.
8. LDK nuosmukis ir žlugimas
XVII–XVIII a. valstybė susilpnėjo dėl:
dažnų karų su Švedija ir Rusija,
vidaus nesutarimų,
Abiejų Tautų Respublikos politinės krizės,
bajorų tarpusavio kovų.
Galiausiai 1795 m. LDK buvo galutinai padalyta tarp Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Valstybė nustojo egzistuoti.
9. Ką LDK paliko vėlesniems laikams?
Nors LDK kaip valstybės neliko, jos palikimas gyvas iki šiol.
LDK įtaka šiandien
Lietuva atkūrė valstybingumą 1918 m. remdamasi LDK tradicijomis.
Lietuvos Statutai padėjo pagrindą moderniai teisei.
Vilnius išliko istorinis šalies centras.
LDK istorija svarbi ne tik lietuviams, bet ir baltarusiams, ukrainiečiams, lenkams.
Multikultūrinė ir tolerantiška valstybės tradicija tapo mūsų identiteto dalimi.
LDK yra vienas didžiausių lietuvių istorijos pasakojimų – valstybė, kuri buvo galinga, įtakinga ir kultūriškai labai įvairi.
Išvada
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – tai daugiau nei tik istorinė valstybė. Tai ilgas ir įspūdingas pasakojimas apie tautą, kuri gebėjo išlikti, augti ir tapti didžiausia Europos valstybe. LDK istorija parodo, kaip lietuviai mokėjo susivienyti, prisitaikyti prie aplinkybių, kurti pažangią teisę, bendradarbiauti su kitomis kultūromis ir ginti savo laisvę.
Ši istorija – mūsų visų paveldas, kuriuo galime didžiuotis.
