Svarainis – tai vienas aromatingiausių ir naudingiausių vaisių, vertinamas tiek kulinarijoje, tiek liaudies medicinoje. Nors Lietuvoje jis dažnai vadinamas lietuviškąja citrina, svarainis yra kur kas senesnės ir gilesnės istorijos augalas, žinomas nuo senovės civilizacijų laikų. Šiame straipsnyje aptarsime svarainių kilmę, istorinį kelią, naudingąsias savybes bei panaudojimo galimybes.
1. Svarainių kilmė ir botaninė charakteristika
Svarainiai priklauso rožinių (Rosaceae) šeimai. Dažniausiai vartojami trijų rūšių svarainiai:
Paprastasis svarainis (Cydonia oblonga)
Japoninis svarainis (Chaenomeles japonica)
Hibridas (Chaenomeles × superba ir kt.)
1.1. Paprastasis svarainis
Tai medis, užaugantis iki 5–8 metrų, kilęs iš:
Pietvakarių Azijos,
Kaukazo,
Irano,
Turkijos teritorijų.
Ši rūšis buvo žinoma dar senovės graikams, romėnams ir persams.
1.2. Japoninis svarainis
Daugeliui lietuvių geriau pažįstamas dekoratyvinis, žemaūgis krūmas (iki 1 m). Jis natūraliai auga:
Japonijoje,
Kinijoje,
Korėjoje.
Jo vaisiai maži, labai kvapnūs, kieti ir rūgštūs, bet be galo turtingi vitaminų.
1.3. Ką augina Lietuvoje?
Lietuvoje populiariausi japoniniai svarainiai, nes jie atsparūs šalčiui, lengvai auga ir kasmet duoda gausų derlių. Lietuvos soduose jie žinomi tik nuo XX a., tačiau šiandien laikomi vienais vertingiausių mūsų šalies uogakrūmių.
2. Svarainių istorija: nuo senovės civilizacijų iki šiuolaikinės virtuvės
Svarainis turi įdomią ir ilgą istoriją. Nors šiuolaikinė visuomenė dažnai jį prilygina citrinai ar obuoliui, jisai yra vienas seniausių kultūrinių augalų
2.1. Senovės pasaulyje
Buvo žinomi jau:
Senovės Persijoje – ten buvo laikomi meilės, vaisingumo ir išminties simboliu
Senovės Graikijoje – jie buvo dedami į vestuvių dovanas, o vaisius buvo vadinamas „Aphrodite vaisiumi“, skirtu grožiui ir meilei
Senovės Romoje – romėnai iš svarainių gamino uogienes, sultis ir net vyną
Manoma, kad garsusis „aukso obuolys“ iš graikų mitologijos (Paris, Afroditė, Trojos karo pranašystė) galėjo būti ne obuolys, o būtent svarainis.
2.2. Viduramžiai ir renesansas
Viduramžiais jie buvo laikomi prabangos vaisiumi, auginamu vienuolynų soduose. Jie buvo naudojami kaip vaistas nuo:
gerklės skausmų,
virškinimo sutrikimų,
karščiavimo.
Renesanso laikotarpiu Europoje populiarėjo svarainių pastos ir marmeladai – žodis marmeladas iš pradžių reiškė būtent svarainių gaminį.
2.3. Svarainiai Lietuvoje
Lietuvoje jie paplito XX a., tačiau didžiausias jų populiarumas prasidėjo po 1990 m., kai sodininkai atrado:
atsparumą šalčiui,
gausų derlių,
itin didelį vitamino C kiekį.
Šiandien jie laikomi vienu vertingiausių Lietuvoje auginamų vaisių
3. Maistinė sudėtis ir naudingos medžiagos
Tai tikras vitaminų ir mineralų lobynas. Jų sudėtis išsiskiria išskirtiniu naudingų medžiagų kiekiu.
3.1. Ką turi svarainiai?
Vitaminas C – vienas didžiausių kiekių tarp Lietuvoje auginamų vaisių.
Vitaminas A, E, B grupė
Mineralai: kalcis, kalis, magnis, geležis, fosforas
Organinės rūgštys: obuolių, citrinos, vyno
Antioksidantai: flavonoidai, karotenoidai
Skonis ir polifenoliai suteikia rūgštumo ir stiprina imunitetą
4. Svarainių nauda sveikatai
Nuo senų laikų laikomi medicininiu augalu. Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad jų sudėtis išties palanki žmogaus sveikatai.
4.1. Stiprina imuninę sistemą
Dėl ypatingai didelio vitamino C kiekio svarainis laikomas natūraliu imuniteto stiprintoju. Jis padeda organizmui kovoti su peršalimu, virusais, bakterijomis.
4.2. Gerina virškinimą
Svarainiuose gausu skaidulų, kurios:
gerina žarnyno veiklą,
mažina pilvo pūtimą,
skatina gerųjų bakterijų augimą.
Svarainių sultys nuo seno vartojamos virškinimo gerinimui.
4.3. Mažina uždegimus
Antioksidantai padeda sumažinti:
gerklės skausmą,
kosulį,
dantenų uždegimą.
Svarainių arbata dažnai vartojama kaip natūralus antiseptikas.
4.4. Padeda kovoti su nuovargiu
Dėl geležies ir B grupės vitaminų padeda:
palaikyti energiją,
gerinti nervų sistemos veiklą,
mažinti stresą ir nuovargį.
4.5. Stiprina kraujagysles
Flavonoidai ir kalis gerina kraujotaką bei širdies veiklą:
reguliuoja kraujospūdį,
mažina cholesterolio kiekį,
stiprina kraujagyslių sieneles.
4.6. Tinka dietoms
Svarainis:
turi labai mažai kalorijų,
neturi beveik jokio cukraus,
skatina virškinimą.
Tai puikus vaisius tiems, kurie rūpinasi svoriu ar sveika mityba.
5. Svarainio panaudojimas: nuo virtuvės iki kosmetikos
Svarainis labai universalus. Iš jo galima gaminti praktiškai viską.
5.1. Ką galima gaminti?
arbatas ir sirupus,
uogienes, džemus, marmeladus,
kompotus, sultis,
želė, pastas,
vyną ir likerius,
džiovintus saldainius,
padažus prie mėsos.
Jų skonis puikiai dera su:
imbieru,
medumi,
citrusiniais vaisiais.
5.2. Svarainis grožiui
Ekstraktas naudojamas:
odos tonikuose,
kremuose,
kaukėse.
Jis drėkina odą, ramina, mažina sudirgimą.
6. Kodėl tokie populiarūs Lietuvoje?
Populiarumą lemia keli veiksniai:
atlaiko žiemos šalčius,
kasmet duoda gausų derlių,
vaisiai itin aromatingi ir naudingi,
augalas dekoratyvus, žydi ryškiomis spalvomis,
jo produktai natūralūs ir sveiki.
Lietuviškas klimatas svarainiams labai tinkamas, todėl jie sėkmingai auginami beveik visuose regionuose.
7. Kaip jie auginami?
Svarainiai yra vieni iš lengviausiai auginamų vaiskrūmių Lietuvoje. Jie nereiklūs, ilgaamžiai ir atsparūs šalčiui, todėl puikiai tinka tiek patyrusiems sodininkams, tiek pradedantiesiems. Toliau pateikiamos pagrindinės taisyklės, kaip sėkmingai auginti svarainius.
7.1. Tinkama vieta sodinimui
Jie mėgsta:
saulėtą ir šiltą vietą,
apsaugą nuo stiprių vėjų,
pietinį arba vakarų šlaitą,
neužmirkusią dirvą.
Kuo daugiau saulės gauna krūmas, tuo gausesnis ir kvapnesnis būna derlius.
7.2. Dirvožemis
Jie nėra labai išrankūs, tačiau geriausiai auga:
vidutinio derlingumo dirvose,
lengvose, puriose,
šiek tiek rūgštesnėse (pH 5–6) dirvose.
Sunki molinga dirva netinka, nes gali sulaikyti vandenį ir pradėti pūdyti šaknis.
7.3. Sodinimo laikas
Svarainius galima sodinti:
pavasarį – nuo balandžio pradžios,
rudenį – nuo rugsėjo vidurio iki spalio.
Dauguma sodininkų renkasi rudenį, nes tuomet krūmas geriau įsišaknija iki pavasario.
7.4. Atstumai tarp augalų
Svarainis linkęs plėstis į plotį, todėl tarp krūmų rekomenduojama palikti:
1–1,5 m tarpus.
Jeigu formuojama gyvatvorė, atstumai gali būti mažesni – apie 0,7 m.
7.5. Laistymas
Jie gali pakęsti trumpas sausras, tačiau pirmuosius 1–2 metus po pasodinimo būtina:
reguliariai laistyti,
palaikyti drėgmę aplink šaknis.
Suaugę krūmai laistomi tik esant ilgesniam sausringam periodui.
7.6. Tręšimas
Mėgsta trąšas, bet nereikalauja ypatingos priežiūros. Rekomenduojama:
pavasarį tręšti kompostu arba humusu,
vegetacijos metu galima papildyti mineralinėmis trąšomis su azotu ir kaliu.
Pernelyg intensyvus tręšimas nėra naudingas – geriausiai dera natūralesnėse sąlygose.
7.7. Genėjimas
Svarainių genėjimas padeda:
paskatinti naujų ūglių augimą,
pagerinti vaisių kokybę,
suformuoti tvarkingą krūmą.
Genėjimo taisyklės:
pavasarį pašalinamos šalčio pažeistos šakelės,
kas 3–4 metus išpjaunamos senos, mažai derančios šakos,
krūmas turi turėti 12–15 skirtingo amžiaus šakų.
7.8. Žiemojimas
Jie labai atsparūs šalčiui ir paprastai atlaiko net -30 °C temperatūrą. Jauni krūmeliai pirmą žiemą gali būti pridengiami:
eglišakėmis,
mulčiumi,
agroplėvele.
Suaugusiems krūmams apsauga paprastai nereikalinga.
7.9. Derlius ir rinkimas
Svarainiai sunoksta:
rugsėjo–spalio mėnesiais.
Nuskinti vaisiai:
turi būti tvirti,
geltoni ar gelsvai žali,
labai aromatingi.
Puikiai laikosi per žiemą vėsioje vietoje ir dažnai naudojami švieži, supjaustyti, džiovinti ar perdirbti.
Apibendrinimas
Svarainiai – tai ne tik ryškiai geltoni, kvapnūs ir rūgštūs vaisiai. Jie turi ilgą istoriją, kilę iš senųjų Azijos ir Artimųjų Rytų civilizacijų, buvo įvertinti graikų, romėnų ir persų. Lietuvoje tapo tikru supervaisiumi dėl didelio vitamino C kiekio, stipraus aromato ir plačių panaudojimo galimybių. Jie stiprina imunitetą, gerina virškinimą, saugo širdį, suteikia energijos ir tinka dietoms
Svarainių auginimas – paprastas, nereikalaujantis daug priežiūros ir itin naudingas užsiėmimas. Krūmai puikiai auga Lietuvos sąlygomis, gausiai dera, yra atsparūs šalčiui ir ligoms. Kasmet jie džiugins ne tik dekoratyvinėmis gėlėmis, bet ir kvapniais, vitaminingais vaisiais, tinkamais sveikatai, maistui ir įvairiems gaminiams.





