Įvadas
Drakonas – vienas seniausių ir labiausiai paplitusių mitologinių būtybių pasaulio kultūrose. Nors jis laikomas išgalvotu padaru, drakonų vaizdiniai aptinkami beveik kiekviename žemyne: Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Jis simbolizuoja galią, išmintį, chaosą, gamtos jėgas arba blogį – priklausomai nuo kultūros
Drakonų kilmė ir istorija
Manoma, kad drakonų mitai kilo iš:
senovinių žmonių rastų fosilijų (ypač dinozaurų kaulų),
didelių roplių – krokodilų, gyvačių,
baimės nežinomoms gamtos jėgoms (ugnikalniams, audroms).
Pirmieji drakono paminėjimai randami:
Mesopotamijoje (apie 3000 m. pr. Kr.) – dievybės Tiamat vaizdinys,
Senovės Kinijoje – kaip dangiškos būtybės,
Senovės Graikijoje – kaip pabaisos, saugančios lobius.
Drakonas mitologijoje
Europoje
Europos mituose drakonas dažniausiai vaizduojamas kaip:
didelis, sparnuotas roplys,
kvėpuojantis ugnimi,
piktas ir pavojingas.
Jis dažnai saugo:
lobius,
pilis,
urvus.
Garsūs pavyzdžiai:
Šv. Jurgio ir drakono legenda,
drakonas „Beovulfe“,
Fafniras skandinavų mitologijoje.
Azijos drakonai
Azijos (ypač Kinijos) drakonai labai skiriasi nuo europietiškų:
neturi sparnų, bet gali skraidyti,
ilgi, panašūs į gyvates,
siejami su vandeniu, lietumi ir derliumi.
Kinijoje drakonas:
simbolizuoja imperatoriaus valdžią,
laikomas geru ir išmintingu,
reiškia sėkmę ir pusiausvyrą.
Kiti pasaulio regionai
Mezoamerika – Plunksnuotoji Gyvatė (Kecalkoatlis),
Afrikos mitai – milžiniškos gyvatės-drakonai,
Šiaurės Amerika – drakoniškos dvasios indėnų legendose.
Drakono išvaizda
Nors drakonų vaizdiniai skiriasi, dažniausiai jis turi:
žvynuotą odą,
ilgą uodegą,
aštrius nagus ir dantis,
didelį kūną.
Kai kurie drakonai:
kvėpuoja ugnimi,
leidžia nuodingus dūmus,
turi magiškų galių,
yra beveik nemirtingi.
Drakonai ir simbolika
Drakonai simbolizuoja:
jėgą ir galią,
chaosą arba tvarką,
išmintį ir žinias,
gamtos stichijas (ugnį, vandenį).
Europoje jie dažniau siejami su blogiu, o Rytuose – su harmonija ir apsauga.
Šiuolaikinėje kultūroje
Šiandien drakonai labai populiarūs:
literatūroje ir eilėraščiuose („Hobitas“, „Sostų karai“),
filmuose ir serialuose,
vaizdo žaidimuose,
fantastikos kūriniuose.
Dažnai jie vaizduojami ne tik kaip pabaisos, bet ir kaip:
protingos būtybės,
žmonių sąjungininkai,
senovės išminties saugotojai.
Išvada
Drakonas – tai daugiau nei mitinė pabaisa. Jis atspindi žmonių vaizduotę, baimes, viltis ir pagarbą gamtos jėgoms. Nors drakonai neegzistuoja realybėje, jų reikšmė kultūroje išlieka stipri iki šių dienų.
