Cholesterolis – tai riebalinė (lipidinė) medžiaga, esanti visose žmogaus organizmo ląstelėse. Nors dažnai apie jį kalbama neigiamai, iš tikrųjų cholesterolis yra gyvybiškai svarbus: jis reikalingas ląstelių membranoms, hormonų gamybai, vitamino D sintezei ir tulžies rūgščių formavimui.
Tačiau kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normalias ribas, jis tampa pavojingas – prisideda prie aterosklerozės (kraujagyslių siaurėjimo) ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – tai vaškinės konsistencijos riebalų tipo medžiaga, kuri:
iš dalies gaminama kepenyse (apie 70 % viso cholesterolio);
iš dalies gaunama su maistu (apie 30 %).
Kadangi cholesterolis netirpsta kraujyje, jis pernešamas specialių baltymų – lipoproteinų. Būtent jų tipai lemia, ar cholesterolis bus „geras“, ar „blogas“ (World Health Organization [WHO], 2023).
Cholesterolio rūšys
Gerasis cholesterolis (DTL – didelio tankio lipoproteinai)
DTL cholesterolis padeda pašalinti perteklinį cholesterolį iš kraujo ir pernešti jį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.
Kuo didesnis DTL lygis, tuo mažesnė širdies ligų rizika (American Heart Association [AHA], 2022).
Blogasis cholesterolis (MTL – mažo tankio lipoproteinai)
MTL cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuodamas aterosklerozines plokšteles.
Dėl to susiaurėja arterijos, sutrinka kraujotaka ir didėja infarkto, insulto rizika.
Trigliceridai
Tai dar viena kraujo riebalų rūšis, kuri kartu su MTL cholesteroliu didina širdies ligų pavojų.
Padidėję trigliceridų kiekiai dažnai siejami su antsvoriu, netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka (National Institutes of Health [NIH], 2023).
Cholesterolio reikšmė organizme
Nors dažnai laikomas žalingu, cholesterolis atlieka svarbias funkcijas:
Ląstelių statybinė medžiaga – sudaro ląstelių membranas ir palaiko jų tvirtumą bei lankstumą.
Hormonų gamyba – iš cholesterolio gaminami lytiniai hormonai (estrogenas, testosteronas) ir antinksčių hormonai (kortizolis).
Vitamino D sintezė – odoje, veikiant saulės spinduliams, cholesterolis paverčiamas vitaminu D.
Tulžies rūgščių susidarymas – kepenyse iš cholesterolio gaminamos tulžies rūgštys, reikalingos riebalų virškinimui.
Normos ir rekomenduojami rodikliai
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos kardiologų draugijos (European Society of Cardiology, 2021) duomenis, kraujo lipidų normos turėtų būti tokios:
| Rodiklis | Norma (mmol/l) | Paaiškinimas |
|---|---|---|
| Bendras cholesterolis | < 5,0 | Pageidautinas lygis |
| MTL („blogasis“) | < 3,0 | Kuo mažesnis – tuo geriau |
| DTL („gerasis“) | > 1,0 vyrams, > 1,2 moterims | Apsauginis poveikis |
| Trigliceridai | < 1,7 | Perteklinis kiekis kelia riziką |
Kodėl kyla cholesterolio kiekis?
Pagrindinės priežastys:
Netinkama mityba – daug sočiųjų riebalų ir transriebalų (perdirbti produktai, keptas maistas).
Rūkymas – mažina DTL lygį.
Alkoholis – didina trigliceridų kiekį.
Fizinio aktyvumo stoka – silpnina riebalų apykaitą.
Antsvoris – ypač padidina MTL koncentraciją.
Genetika – šeiminė hipercholesterolemija.
Amžius – su metais cholesterolis natūraliai didėja (NIH, 2023).
Kaip sumažinti cholesterolio kiekį?
1. Subalansuota mityba
Rinktis augalinės kilmės produktus, turinčius skaidulų (avižos, daržovės, ankštiniai).
Vengti sočiųjų ir transriebalų.
Vartoti žuvį (omega-3 rūgštys), riešutus, alyvuogių aliejų.
Mažinti rausvos mėsos ir perdirbtų produktų kiekį.
2. Fizinis aktyvumas
Bent 30 minučių kasdien: vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu.
Aktyvumas didina „gerojo“ DTL kiekį.
3. Gyvensenos keitimas
Atsisakyti rūkymo, mažinti alkoholio vartojimą.
Mažinti kūno svorį.
4. Vaistai
Kai gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali skirti statinus – vaistus, mažinančius MTL cholesterolį ir širdies ligų riziką (AHA, 2022).
Pavojai dėl padidėjusio cholesterolio
Kai MTL cholesterolis per didelis, arterijose pradeda kauptis riebalinės nuosėdos (aterosklerozinės plokštelės). Dėl to:
kraujagyslės siaurėja ir kietėja,
sutrinka kraujotaka,
padidėja širdies infarkto, insulto ir periferinių kraujagyslių ligų rizika.
Aterosklerozė dažnai vystosi be jokių simptomų, todėl būtina reguliariai tikrinti kraują.
Mitas ir tiesa apie cholesterolį
| Teiginys | Tiesa ar mitas? |
|---|---|
| „Cholesterolis visada žalingas“ | ❌ Mitas – jis būtinas ląstelių ir hormonų gamybai. |
| „Vien dieta išspręs problemą“ | ⚠️ Ne visada – kai kada reikia ir vaistų. |
| „Tik vyresni žmonės turi aukštą cholesterolį“ | ❌ Mitas – problema pasireiškia ir jauniems. |
| „Gerasis cholesterolis apsaugo nuo širdies ligų“ | ✅ Tiesa – aukštas DTL lygis mažina riziką. |
Išvada
Cholesterolis – būtinas organizmui, tačiau jo kiekis turi būti subalansuotas. Perteklinis MTL cholesterolis kelia pavojų širdžiai, o pakankamas DTL – ją saugo.
Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir žalingų įpročių vengimas – tai pagrindiniai būdai išlaikyti sveiką cholesterolio pusiausvyrą.
Reguliariai atliekant kraujo tyrimus galima laiku pastebėti pavojingus pokyčius ir užkirsti kelią širdies bei kraujagyslių ligoms
Literatūros sąrašas
American Heart Association. (2022). Understanding cholesterol levels. Retrieved from https://www.heart.org
European Society of Cardiology. (2021). ESC Guidelines on cardiovascular disease prevention in clinical practice. European Heart Journal, 42(34), 3227–3337.
National Institutes of Health. (2023). High blood cholesterol: What you need to know. Bethesda, MD: U.S. Department of Health and Human Services.
World Health Organization. (2023). Cardiovascular diseases (CVDs): Fact sheet. Retrieved from https://www.who.int
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. (2024). Cholesterolio reikšmė ir širdies ligų prevencija. Vilnius: SAM informacinis biuletenis.
